Gimiau ir augau Vilniuje. Čia gyvenu iki dabar. Rašyti visada sekėsi, dar kai mokiausi mokykloje. Pradžia buvo eilėraščiai, tead, apie meilę. Labai gaila, bet jų neišsaugojau

Daug kas klausia, miks pradėjau rašyti, bet į šį klausimą spręsti sunku. Todėl, kad patiko rašyti, todėl, kad mėgau svajoti ir gal būt neturėjau su kuo tomis svajonėmis ir fantazijomis dalintis. Seetõttu, kui patiko pabėgti į išsigalvotą maailma ir jame ela, et oleks võimalikult panoraam. Žodžiu esu nepataisoma svajoklė, kuri tiki, kad svajonės pildosi.

Gyvenime daug teko patirti – ir gero, ir nelabai. Esu ištekėjusi antrą kartą, turiu tris vaikus. Tai mano džiaugsmas ir paguoda. Mano giminė labai plati. Mama yra kilusi iš septynių vaikų šeimos, tad tetų ir dėdžių turiu daug. O taip pat ir pusbrolių bei pusseserių. Tačiau link meno on linkusi tik mano šeima. Mano mama tapė ant drobės aliejiniais dažais, buvo surengusi kelias parodas savo gimtajame miestelyje Žasliuose. Greičiausiai viskas, kas susiję su rašymu, paveldėjau iš mamytės, kuri išmokė mane svajoti, matyti grožį ir jį perteikti popieriaus lape. Labai gaila, bet pernai ji paliko mane ir maailma šį. Buvo sunku sugrįšti prie rašymo. Võimalus., kad turiu perlipti per save, kad paimčiau tušinuką į rankas Bet tas sunkus periodas leido suprasti, kad niekada nenustosiu rašiusi, nes tai yra tapę mano gyvastimi. Negaliu oleks rami, kui galvoje sukasi mintys, o jų neperkeliu ant aš popieriaus lapo.

Tikiuosi ir toliau džiuginsiu savo skaitytojus naujomis istorijomis. Nes meilė – tai gyvenimo variklis. Siis mylėkite gyvenime, mylėkite knygose, mylėkite save…“ O aš stengsiuosi, kad mano knygų tegija išgyventų kuo daugiau kvapų gniaužančių nuotykių ir nepaprastų meilės istorijų – Andrėja